Įmonėms renkantis kokiam standartui sertifikuotis dažniausiai nulemia šie faktoriai: pirkėjo / užsakovo (esamų ir būsimų) reikalavimai, pardavimų vieta (Jungtinė karalystė (Anglija), Airija, Skandinavijos šalys – BRC, Vokietija, Prancūzija – IFS, trečiojo pasaulio šalys – ISO 22000, tačiau tai nėra “geležinė” taisyklė), standarto populiarumas (t.y. kiek sertifikatų yra išduota), konkurentų turimi sertifikatai, noras išsisikirti iš konkurentų (pvz.: jei konkurentų įmonė turi ISO 22000, tada atrodytų kad reikia BRC), standarto sertifikavimo kaštai, reikalavimų griežtumas, sertifikavimo procesas ir kita.
Pasirinkus konkretų standartą būtina atsižvelgti į jo reikalavimų griežtumą (ko gero bene griežčiausi reikalavimai infrastruktūrai apibrėžti BRC Visuotiniame maisto saugos standarte, tačiau pakankamai griežti reikalavimai apibūdinti taip pat ir FSSC 22000 sertifikavimo schemoje, IFS standarte).
Sertifikacinio audito metu nustačius kritinių neatitikčių maisto saugai gali būti neišduodamas sertifikatas, o procesas nėra pigus. Todėl mes siūlome pradžioje pasirinkus standartą atlikti pirminį jūsų įmonės situacijos (infrastruktūros ir turimų dokumentų) įvertinimą – auditą, kuris išlaidų požiūriu jums būtų gerokai palankesnis. Po šio įvertinimo būtų pateikiamos detalios išvados dėl nustatytų radinių (tame tarpe neatitikčių). Jei jūs nuspręstumėte toliau bendradarbiauti su mumis, įvertinimo kaina būtų įskaičiuojama į konsultavimo kainą.